retilas

rẽtilas sm. (3^b) 1. Rd, Pš, Grz, Mšk, Sk retas sietas, kretilas: Kaip išgrėbstom klojimą, kaip iškuli, nukratai šiaudus ir nugrėbsto pakratas, reik anas išsiaust par rẽtilą Škn. Išgrėbsto, par rẽtilą išsijoja, kad lingalvių nebūtų, i išvėto Sml. Paimk rẽtilą, reik pagrėbstas baigt siausti Stč. Retilas padarytas iš lazdyno Jnš. 2. rėtis sūriams džiovinti: Rẽtilas – rėčio pavidalas, tik retas, apvalus toks; kad žiurkės neprieitų, dugnas išdirbtas, viršus išdirbtas, durikės, kad išimti galėtum Škn. Sūrius džiovina retilikè Škn.